išreikalauti

išreikalauti
išreikaláuti 1. tr. Š, DŽ atkakliai, primygtinai prašant, priversti ką atlikti, duoti: Mokytojas sugebėdavo iš mūsų išreikalauti, ko norėdavo A.Vencl. Atitaisyti klaidą, išreikalauti žadėtus lenkų žemei kraštus esame pasiųsti! V.Krėv. Lenkijos išreikalauta iš Žygimanto 1432 m. Gardino sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Žygimanto mirties turėjo atitekti Jogailos įpėdiniams – Lenkijos karaliams rš. Sako, tai panelė išreikalavusi iš tėvo, kad uždraustų plakti baudžiauninkus V.Myk-Put. Iš tėvo neišreikalaũs nieko Grv. Jei žmonos nuosavybė, tai negalima išreikaláuti [vyro skolos] Grz. Ejau, išreikalaváu siuntimą į Klaipėdą Vvr. Vakar, vaidinimui pasibaigus, buvo Zenonas išreikalautas iš salės ateiti į drabužinę Pt. | refl.: Klebonas išsireikalavęs buvo keturiais arkliais važiuoti Šts. 2. refl. Š sutvarkyti, atlikti reikalus. 3. refl. euf. nusituštinti: Palauk, aš dar, pryš lipdama į ratus, išsireikaláusu Brs. \ reikalauti; apreikalauti; atreikalauti; įreikalauti; išreikalauti; nureikalauti; pareikalauti; prireikalauti; sureikalauti; užreikalauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išreikalauti — išreikaláuti vksm. Ji̇̀s išreikalãvo iš kaimýno skõlą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atreikalauti — 1. tr., intr. Š atgal, iš naujo išreikalauti: Kiekviena šalis gali atreikalauti, ką yra davusi rš. | refl. Š. 2. tr. sutvarkyti, atlikti reikalus: Anas atreikalãvo reikalus, t. y. atliko J. | refl. J, BŽ328: Ilgai mieste nebūkiam: atsireikalauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsireikaluoti — 1. žr. išreikalauti 2 (refl.): Jau išsireikalavaũ, t. y. atlikau savo reikalus J. 2. BŽ302 žr. išreikalauti 3 (refl.). reikaluotis; apsireikaluoti; išsireikaluoti; nusireikaluoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvaryti — 1 nuvaryti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvaryti KlbIX67(Bdr) 1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvaryti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apreikalauti — 1. tr. sutvarkyti reikalus, atlikti darbus: Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Jis man nors namie reikalus apreikalautų BsPIII165. Drūčiai sugaišau, kol tą Kauną apreikalavaũ Skr. | refl. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atieškoti — atieškoti, atieškoti tr. 1. atgauti, atrasti ieškant, suieškoti atgal: Ana atieškojo prapuolusius daiktus J. Žiedą atieškojo BsPIII293. Tai jisai suprato, kad ta jo pirmutinė pati jį atieškojo LB170. Geriaus buvo išsižadėti tų piningų nekaipo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlupti — atlùpti, àtlupa, o (àtlupė) K 1. tr. atplėšti, atidraskyti luobą: Kas čia tai liepai žievę àtlupė? Paį. Beržo žievę gali atlùpt, o pušies žievės neatlupsì Šlčn. | Lapas priskreto prie žaizdos, negali atlùpt Ėr. neatluptinai adv. prk.: Iš A …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atprašyti — 1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšaukti — atšaũkti, ia (àtšaukia), àtšaukė tr. 1. NdŽ atsakyti į šaukimą; atsiliepti šaukiamam, kalbinamam. | refl. RtŽ, L, Š, BŽ51, Rtr: Kurčia jau i pirma buvo, neatsišaũkdavo Klt. Aš int jį atsìšaukiau, al jis man nieko neatsakė Šč. Tu jį šauk ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”